zerkolinis

×zerkolìnis, -ė adj. (2) K, NdŽ, KŽ, zer̃kolinis (1); N, M 1. → zerkolas 1: Stov raudonas dvarelis zerkoliniais langeliais N179. Mano tėvelio margi dvareliai, zerkolìniai langeliai JD681. Sakė mūro nameliai, zerkoliniai langeliai NS771(Vb). | Oi pakelėje zerkolìnė karčmelė, toje karčmelėn mano senas tėvelis DrskD93. 2. prk. labai gražus, spindintis, mirgantis: Kap langučiais ir drabnu raščiuku – zer̃kolinė [lovatiesė] Kpč.